Kas?

Nesustoja vis bėga kartais pakiša koją,
kai netingi sapnuoja svajoja dainuoja,
vakarais mėgsta lugžtenti teoriją,
kol vidurnaktį pasiekia auforiją,
tik gal laikas prabusti, paklausia,
pramerkia akis ir švepluoja,
ima juoktis kai girdi istoriją.

Čia miela čia gražu,
aplinkui tiek šviesių žvaigždžių,
nebesinori likti vienam ir baugu,
tada žybteli sieloje, taip nuostabu,
nebenusileidi skrendi lig dausų,
ir gyvenimas apsiverčia,
kai pasako aš tavim tikiu.

Kai nežinai kur dėtis,
iš laimės siela rimuoja,
ima ir širdis sustoja,
taigi vėl liūdna ir baugu,
mano jie,
bet juk tu tarp žvaigždžių!