***

Aš norėjau skristi, ištiesiau sparnus,
Troškau dangų ir žvaigždes jame pasiekti,
Bet bežadis vėjas neramu,
Liepė man šias svajones palikti...

Klausiau vėjo, troškau sužinoti,
Dangišką svajonę kas sužlugdė.
Išgirdau... man liepė neieškoti...
Mano žemiškoji pusė man sutrukdė...

Ir kritau aš, kaip pašautas paukštis,
Strėlę širdies kraujy paskandinus.
Ir jaučiaus, lyg būčiau į bedugnę,
Savąjį pasaulį nugramzdinus.