Sesė ir Brolis

Vanduo virsta drobe raudona,
Sesuo mirties teka upių takais...
Ir lietų sušauks ji iš kraujo,
Iš kūnų besielių aukų...

Maitinkis, Sese, kūnais sveikųjų,
Ligotus teėda vergai...
Tad nieks iš gyvųjų tavęs nesužeis,
Užgaus tiktai kūnus savųjų...

Tu juoksies lūpom tamsiom,
Juodom nuo negyvėlių syvų...
Nespėsi suvokt, kad nėra
Nei vergo, nei kūno, nei kraujo...

Ateis iš bedievės tamsos
Atimti Tavo galybės
Velniai, padarai ir jų brolis...
Ugnies ir šešėlių valdovas...

Kad persmeigtų širdį mergaitės šaltos,
Nereiktų nei mirksnio, sekundės,
Bet ginklas bejėgis prieš galią aistros,
Bei bučinį sesės ir brolio...