3-ią nakties

Sakai, darysiuos charakiri
Priešais statulą budos -
Visiems lengviau gyventi bus,
Bus nuodėmės nuplautos...
Bet ir vėl palikęs savo vaiką verkti
Skųndies grioviui, kad nėra dėl ko gyventi...

Ir ateina dvylikta nakties.
Kol aštuonkampiam kambary
Karštai šliauži link išėjimo,
Baltas melas teka tau per lūpas.

Slenkstis pargriovė, vėl bėdos užgriuvo.
Žmona su kočėlu, sakai, varžtus tau išsuko.
Bet aš žinau –  tau ramybės neduoda
Baltosios vakar likęs lašas ant dugno.