Ateities nėra

Šiandien.
Vien mano garbei šian žmonės kėlė taures,
Raudojo baisiausiai, kad nunuodyt juos nori,
Mat vienas paspringęs žalią pupele
Apvėmė Bažnyčios Šventorių.

Vakar.
Nenorėjau tavo juoko girdėt paskutinio,
Kai peilį galandęs maldavai užjautimo.
Ir klausiau aš, prie tavos krūtinės ranką pridėjus,
Kur akmenį padėjai, kurį tau davė Dievas?