Pabūsiu šiandien vaiku

  Man šiandien gera…Guliu ant įkaitusio pajūrio smėlio ir ganau baltas bures…Dangus toks žydras žydras. Jis žvelgia į mane savo skaisčiai geltona akimi ir švelniomis blakstienomis kutena mano skruostus…Ach…aš pabūsiu šiandien vaiku – naivia ir nerūpestinga mergyte, negalvosiu kas bus rytoj ar poryt, pamiršiu nerimą ir baimę, kvailiosiu, šėlsiu, džiaugsiuos nuostabiu gyvenimu ir nepaprastai gražiu pasauliu…Aš…pastatysiu didelę smėlio pilį su daugybe bokštų ir bokštelių. Jos didingose sienose išskabtuosiu mažyčius langelius. Mano pilyje bus galybė kambarėlių, kuriuose apgyvendinsiu savo vaikystės prisiminimus…Štai tam viršutiniam gyvens mano lėlės, o šalia jo – pliušiniai meškiukai…, o tam dešiniajam - medinis arkliukas ir raudoni batukai su baltais batraiščiais…Aplink pilį iškasiu gilų griovį ir pripilsiu į jį daug daug vandens, kad joks priešas nepasiektų prisiminimų…Ir dar… pripūsiu šimtus permatomų muilo burbulų ir burbuliukų, kurie leisis į pilies kiemą ir lyg stebuklingi veidrodžiai atspindės mano vaikystę…Neleisiu niekam sugriauti savo pilies. Aš būsiu jos ištikima sargė. Budėsiu prie vartų dieną ir naktį, laikydama rankoj kalaviją ir skydą, o mano sidabro šalmas akins priešų akis ugnies ir ledo žaibais…Aš pabūsiu šiandien vaiku…