Dienos nuplasnos ...

Rūko voratinkliuose lyg purve paskendę medžiai. Iš debesų nusileidęs rūko tinklas pagavo ir susuko medžius ir namus į pilką masę. Iš manęs prasiliejo it vyno lašai kraujas! Kaip fontanas prasiveržė, o mano riksmas nuskambėjo aidu. Sudūžta kaip ledkalnis vonios veidrodis, pažirdamas į smulkias dalis ant vonios grindų. Dabar aš skrendu pilkoje erdvėje greitkeliu, besvoriu kūnu stebiu pilkai rusvus klonius. Aplinkui visiška tyla. Mano dienos nuplasnojo kaip plaštakės...