{AntiEdukacijos} Apie Švietimo Sistemą Viešose Mokyklose {Manifestas}

P. A. M. I. Š. K. (Patologinio AntiMeno Inkorporacija Šifrograminėje Kūryboje pristato):
Iš nesuprantamo kūrybingumo baisybės pornografinio-eksperimentalistinio dienoraščio.
Publikuojami 2 įrašai apie mano blogio sėklą: 2006. 09. 12. ir  2006. 09. 15.





09. 12.

Dear Die-Ary!

<... >

[Apie Švietimo Sistemą Viešose Mokyklose]

Prakaituotose pensijinio amžiaus bobučių pažastyse įtrintos moralitės, individualizmo stoka, mekenančių avinėlių submisyvumas, barakinis reglamentizmas, bežadis ir nekritiškas tikėjimas autoritetu, beprasmiška paradijinio ceremonializmo imitacija, papūgiška motinos-žąsies išmintis, protu nesuvokiamos religinės pamaldos [tuo metu ėjau į jėzuitų gimnaziją, - Aut. Past.] ir prietarai, kretiniškas pavyzdingų manierų beždžionavimas, kvaili žaidimai ir super- normalaus ar super- natūralaus neurozė, dažniausiai pasireiškianti išsičiusčiusiose parazitinėse feministinėse galvose, tiksliau, tarp blizgančių dekoracijų ryškiuose fasonuose.

Siauraprotė pedantė, išdžiuvusios ir kaulėtos pedagoginės psichologijos ožka, siūlio paslaugas triumfuojančia marširuote įsilieti į industrinį džagernautą. Fanatiškas kunigėlis varinėja akutes raudonojo spektro laikraštuku ir tikriausiai meldžiasi, kad baptistinė ugnis ir atpirkimas krauju (vendeta) aplenktų gėrį (žinoma, jis neskirsto žmonių: yra tik geriečiai ir blogiečiai). Skurdaus, bjauraus, mizeriško gyvenimo musės apšika akis, užkrėsdamos oftalmija – net iš pačios realybės išnyksta evoliucija, rūšies selekcija, džiunglių įstatymai, o humanistų meilė, teisingumas, švelnumas, priežastingumas, simpatija ir užuojauta tampa (yra?) „natūraliomis“ emocijomis, atseit, leidžiančiomis pasiekti civilizuotesnę ir romesnę visuomenę, nenorinčią iš tikro sužinoti, kas yra silpnojo eliminacija. Nusidėjęs, mirtingas, susidievinęs žmogus, sugebantis pažinti blogį gyvuliškuose biurgeriuose, yra vadinamas profanu ar pesimistu. Jis nepriklauso jokiai frakcijai, grupei, sektai, nei godžių interpretatorių, su „šlykščiai saldžiu“ polipišku pasitikėjimu visais, kilmei. Mokytojos, rimtai, kartais net iškilmingai atrodančios beviltiškos kvailės, glotniai ir su tikru meistro šaunumu nupoliruotos iki filisteriško blizgesio, mėgstamos vyresnės publikos atstovės, su biznismeno ambicijomis ir iš tvirtų pagrindų organizuota edukacine dirbtuve (sukurkime vidutinybes!), respektabiliausias idealas yra kalimas (ir nusikalimas) bei rutina. Šitos inertiškos degradės psichinės infliacijos išdava yra absurdiškai egocentrinė protuberacija, įsivaizduojanti, jog fabrikuoja savo paties reprodukcijas, netgi klonus jaunojoje generacijoje. Smulkios biurokratės, animuotos mergaitišku įniršiu ar nekompetentingu sumišimu talento atžvilgiu, su panieka slopinančios originalumą, atbukina intelektą, paralyžuoja valią, lipnia raudona juostele apvynioja visą kūną, taip anuliuodamos bet kokį gebėjimą ir sublimuodamos įprotį, marionetę, lėlę. Viskas virš mokymosi, administracija virš švietimo, disciplina ir sistema virš talento ir genijaus, politika ir pinigai – virš visko. Tai užslėpta, pagiežinga ir vulgari, departmentalistinio merkantilizmo ir populiaraus biurakratizmo nuodijama švietimo sistema.

Amenabiliam, nepaklusniam, nepritampančiam prie sistemos mokykloje ne vieta. Jį norima pasmaugti: užrišti aplink kaklą kilpą, permesti per šaką virvę. Nukaršusi matematikė senutė visai pagrįstai piktinasi: puikūs metodai, gudrios taisyklės, iš teorinės pažiūros tobula sistema suskyla, iškliba it būtų supuvusi, nuvildama visą struktūrą. Tiesa, gėdingas apmaudas prie mokyklos apvaliojo stalo komiteto yra slepiamas, - į žvirblio inkilą telpa tik žvirbliai bei už jį mažesni, - ir biurokratijos klerkams reikia įrodymų, išsamios ekspertizės ir supažindinamojo instruktažo, privataus pokalbio su kvalifikuotu psichologu, žodžiu, pagrįstos diagnozės: jam nepavyks. Gimnazijų politika ir apdulkiję principai be išimčių – štai kas svarbiausia. Fiat justitia, pereat mundus. Skaudžiai įrėžta peiliuku, pagilinta kaltu ir kūju.

Muštruojamasis istorijos pedagogės moralizmas ir manierizmas, bilingvistinis socializacijos darbuotojų veidmainiškumas, direktorės smegenų ankilozė ir apkirmijusio kūno tradicionalizmas, faktorijos reguliacijos su proletariato darbštumo inspiracijomis ir ekonominiu spiritualizmu, bet jokio unikalumo, jokio individualumo. Sukti verslininkai, profesionalūs amatininkai, produktyvūs politikai ir demagogiški lyderiai – vidutinybė kaip premija olimpe!

Viena priežasčių, kodėl demokratinės institucijos ištreniruoja kohortas disciplinuotų, supanašėjusių, visą žmonių rasę nuodijančių hominidų yra ta, jog mokytojai visais laikais buvo intelekto ir kompetencijos bukagalviai, siekiantys ne novatoriškumo ir nepriklausomybės, bet sunkaus, nesusijusio su supratimu, žinių bagažo, pasiekimų atletikoj, tikslingo socializavimo, pinigų darymo įgūdžių, geriausiu atveju - sutelkiamas intelektualinės aristokratijos būrelis (pastarieji tėra degeneruoti eiliniai pirdžiai su „bendražmogiškomis“ vertybėmis).

Latentinė energija, rezervinė jėga, potencialo ir pasąmonės principai, nenaudojami ir slopinami stimulai, neaprėpiamos galios fundamentalumas ištrykšta tik neįprastomis sąlygomis, radikaliai pakitusioje, necenzūruotoje, įpročių nepaisančioje aplinkoje. Atgrasumas rutinai, gerai subalansuotų įpročių vengimas, emocinio intelekto kunkuliavimas, nesiadaptavimas plačiai diferencijuojančiomis kondicijomis, šabloninės uniformos dezintegracija, variabilumo kultivavimas. Reikia pačiam valdyti automatinę – pasąmoninę (introspektiškai) savęs dalį, kad atsikratytum rigidiškos sklerozės, vidurių užkietėjimo, originalumo disoliacijos, genialumo destrukcijos. Daugiau jokių sunkiausios formos mentalinių ligų, epidemijų, maro, pesticidų: velniop dominuojančius autoritetus ir kategorinius imperatyvus! Asmenybės predispozicija priklauso man, o ne institucijai, kurios anemiškos tendencijos anomališku sugestibilumu priveda iki hipnotiško transo rezultato, formuojančio racionalią, patenkintą, modernistinę religiją, imunizuojančios nuo blogio įžvalgos, išpažįstančią žmonijos grupę. Daugiau jokių egzaltuoto kvailio rojaus haliucinacijų, deliuziškų iliuzijų, pareziškos gyvenimo fatamorganos ar demenciškos (silpnaprotės) religinės paranojos. Katorgiška, degraduojanti, kanonų palaiminta įtaka yra privilegija vidutiniškam žmogui. Nepridengta ir nepriklausoma, į jokį įpakavimą neįvyniota nuoga realybė – tikslas prie poros kilniųjų.



09. 15.

Dear Die-Ary!

<... >

Galiausiai atsiplėšiau nuo siaurapročių filisterių – specialistų diletantiško ir autokratiško farso (konkr.: autoritatyvios sugestijos be jokio kritinio instruktažo) su menkaverčiais, tuščiais, paviršutiniškais, bukais ir imbeciliškai mumifikuotais klasės – etiketo moralinės tironijos pamokymais, kurie spazmuoja, kriošina, džiovina bei balzamuoja sielą, sukeldami emocinę stagnaciją, koncentracijos praradimą ir žąsinišką riebaluotų kepenėlių grūdimą per pelėdiškos prijuostuotos antikvarinės senutės šiaudelį tiesiai į kritiškai vertinančios ir reflektuojančios minties veną, kuri net paniškoje agonijoje bauginanti niekam tikusius, apgailėtinus, rachitiškus pseudo – pedagogus savo gigantiška latentine intelektualine ir kūrybine energija, savo genialiu vaikišku linksmumu (aukštesnės edukacijos intencijomis), savo naujo vyno pilstymu į jaunas nemigos naktis bei talento ir originalumo paieškas. Retas fenomenas vertinamas kaip unikali, anomališka, netgi patologiška proto alienacija, ribojamas limituotos arealinės skalės varijuos ir mutuos iš pozicinio nervinio centro, - kalba kažkuris optimistinis-melagingas segmentas, - kol, tuo tarpu, preliminarių vidutinybių atrofuotos degeneruotos gebėjimų funkcijos išsišakos iš siaurų deformuotų mąstymo kanalų bei regeneruosis amputuotas smalsumas, atsigaus traumuota dvasia. Sakau: tai Neįmanoma!

Panieka nežinomybei, monstriškai klaustrofobijai, socialiniam štamui ir dulkėms ant paviršiaus;
Su pagarba sąmoningai, valingai, inicijuojančiai b e p r o t y b e i...





xx: x2 A. M.

{Apsaugok Gerasis Viešpatie Jėzau Kristau nuo tolesnės P. A. M. Y. Ž. K. „kūrybos“! }