...

Turėtum tokį magišką žiūroną  - 
juo žvilgsnio pabaigoj atsirandi
kur nors Italijoj, aplink Veroną,
kur vynas linksmas, grapa gi – brandi.

Tačiau užsisakai kavos. Vos antpirštuką.
Tirštos. Lyg protestą spalvoms, kada
jos aiškiai senka, pereina į ūką
ir bloškia veidrodžiui: klaida

yra kvadratas... linija alėjai
daug draugiškesnė nei kampai
kokiai nors gotikai, du koliziejai –
Veronoje ir Romoj... Jie trumpai,

o jei ilgai.., tai atsiduok detalėj
paskendusiems dugnams asmens lygmens,
nusišypsok atnešusiai vandens italei,
kuri dėl nieko šiandien pagyvens.