Kartais ir aš pasislėpęs verkiu
Pasąmonėj savo košmarų,
Tyloje paskęsti galiu,
Nes aš esu tik žmogus.
Ilgas gyvenimo kelias
Vingiuoja ir veda tolyn,
Nedidelis džiaugsmo upelis
Per tamsumą braunas pirmyn.
Paslyst ir suklupti neverta -
Atsistoti bus sunku.
Trupinius laimės pažertus
Renka nuo kelio žmogus.
Ir tamsą ir skausmą regėti
Esam pasmerkti visi.
Nors norisi verkti ir rėkti
Žmogus, o ne Dievas esi...