žemaitiškėje. mamas tieviškė

dar ne lig gala išpjauts tas mėšks
kor mona mamas tieviškės būta
dar stuov ąžouls gražuolis pėivuo
dar nespiejė vėskas pražūtė

nuors trobuos pamatų žymės
jau nuotriniem vasara dengas
atminėms žmonių nedingės
i žuodes į lūpas tvenkas

i aš nuors da mažus bambėzus
sėdiejau tuo trobuo pri stala
nešūs babunelės kastini
šėrdie kap kuoki kristala