Karšto žalvario lašai
iš griuvėsių akių
susimaišo
susilieja į gatves
su drumzlinu vandeniu
tampa mase
mase su gumulais
neišsitrynė
neišsilydė krosnyse
galvose
širdyse
ir piniginėse
dar yra
dar jie lenda į viršų
dar neištraukia savo purvinų pirštų
dar melžia kiekvieną
kas netingi girdėti sirenų
kad numirtų
kas netingi gyvent
kad numirtų
kas netingi žinot
kad numirs
Nebūk egoistas
negyvenk per ilgai
leisk kitiems
į saulę pažiūrėti
paskaičiuoti ne žvaigždes
o centus
piniginėje