Lochas Nessas M.

Patologinio Meno Inkorporacija perspėja:
Ši erotifikuota, suvulgarinta fantasmagorinių šukių groteskinė arabeska-mozaika apie don-džuaniškai patrauklų merginų žudiką krenta į juodojo siaubo-humoro le conte fantastique skylę (ir, beje, kiek vėliau sugeba iš jos išlysti su švelniu nihilistiniu sentimentalumu). Trumpiau tariant, NE vaikams, ir TAIP kontracepcijai.





Aš laisčiau vandeniu savo rožių darželį, kai tu praėjai pro mane. Aš vos nenubėgau prie tavęs su geidulinga, nejautria skuba. Aš vos nesuklykau, jog galėjau pasielgti taip nejautriai. Bet aš norėjau, kad tu žinotum apie plunksnos minkštumo šilumą, kurią aš galiu tau duoti.

Aš gerbiu tavo jausmus (Aš išlupsiu tau širdį ir sielą, prie upės, ant žolės gersiu tavo kraują.)
Aš gerbiu tavo lytį (Aš nukąsiu tavo putę užkandžiui, iškrušiu tave pro subinę vakarienei.)
Aš gerbiu tavo egzistenciją (Atsiklaupęs žiūrėsiu į tave meiliai iš apačios, pjaudamas tavo ranką vedyboms.)

Aš būsiu mūsų meilės bukieto našlaites auginantis sodininkas. Aš būsiu su karvelio gracija gėles valdantis kareivis. Aš mylėsiu tave visą: širdį, protą ir sielą, aš niekad nemąstysiu apie ką nors negera. Aš skaitysiu tau keletą iš savo poemų prieš miegą.

Aš visuomet būsiu švelnus (Po mėlynu dangumi mylėsiu tave kaip kanibalas. Myliu, Myliu, Myliu.)
Nes aš gerbiu tavo jausmus (Net skruzdės ir voverės pasibaisėjusios juoksis, kaip aš skaudančiai tave myliu.)
Kaip moters ir kaip žmogaus (Aš tempsiu tavo kūną per mišką ir medžius, kol sugulsim su paukščiais ir bitėm.)

Aš noriu pabusti su tavim kiekvieną savo gyvenimo dieną. Ak, aš toks laimingas, jog tu esi mano mylima žmona. Aš nežinau, ką daryčiau, jeigu tu kada mane paliktum. Jausčiausi prasčiau, nei laivas pasiklydęs jūroj.

Ak, brangioji, su tavim / Aš noriu tapti senas / Mano meilė tau, brangioji / Truks nedaugiau tris dienas

Kai tu sirgsi, aš būsiu prie tavo peties su švelnia mylinčia globa. Per visus gerus laikus, ir kai lentynėlės bus tuščios. Kai kūdikis verks, aš leisiu tau gulėti lovoj. Aš gerbsiu kiekvieną pažadą, kurį esu kada pasakęs.

Ak, brangioji, su tavim / Aš noriu tapti senas / Mano meilė tau, brangioji / Truks nedaugiau tris dienas

Ir tą liūdną dieną, kai vienas iš mūsų išeis, aš būsiu pilnas nevilties, kuri sudaužys man širdį. Bet kai aš pažiūriu į mūsų viltis, mūsų svajones ir mūsų meilę, aš džiaugsiuos sutikęs tave vėl danguje virš savęs.

Ak, brangioji, su tavim / Aš noriu tapti senas / Mano meilė tau, brangioji / Truks nedaugiau tris dienas


*** *** ***


Aš iš toli mačiau tavo gilias mėlynas akis. Aš mačiau tave prie bažnyčios bazaaro. Paprašiau kunigo, kad supažindintų mane su tavo motina, ir aš paprašiau jos, kad supažindintų mus vienas su kitu.

Aš paprašiau tavęs, kad eitume prie upės tik mes patys, bet tu primygtinai reikalavai užkąsti proteinų. Aš atsiprašiau, kad buvau toks perdėm pasitikintis ir įžūlus ir pakviečiau tavo tėvus limonadui ir maisto valgymui.

Mes saugome save \ Saugome save vedyboms \ Saugome save vaikelio vėžimėliui \ Susilaikome save, kol akimirka bus tinkama \ Saugome save savo vedybų nakčiai

Po ketverių metų susitikinėjimų, aš nusprendžiau surizikuoti. Aš laikiau abi tavo rankas ir pabučiavau tavo rožės-žiedlapių lūpas. Mes žvelgėm į vienas kito akis, domėdamiesi kas bus toliau. Bet mes žinojom, jog negalim sužlugdyti mūsų meilės priešvestuviniu seksu.

Mes saugome save \ Saugome save vedyboms \ Saugome save vaikelio vėžimėliui \ Susilaikome save, kol akimirka bus tinkama \ Saugome save savo vedybų nakčiai

Metai bėgo, mūsų meilikavimai tapo didūs. Vieną dieną aš paprašiau tavo tėvo tavo rankos. Aš niekad nesielgsiu su tavim, kaip su objektu, tik kaip su ledi. Aš niekad nelaikysiu, kad užsiimu su tavim seksu, juk tai tik dėl mūsų kūdikio.

Aš nebevaržau savęs \ Nebevaržau savęs kaip gyvulio \ Nebevaržau savęs vaikelio paskandimui \ Aš esu pašėlęs, kai akimirka yra tinkama \ Saugau aš save savo žudymo nakčiai


*** *** ***


Pagalbos! Tai Motina Žemė! Kas nors padėkit man prašau!

Korporacijoms net nerūpi, kad tropiniai miškai yra nurengiami nuo savo rūbo. Nafta išsipila ir tankeriai dūžta, nerodydami nė lašo pagarbos jūros padarams. Parkas paverčiamas į parkavimo aikštelę, medžiai paverčiami į prekybos centrą. Tvenkinys skirtas plaukiojimui pavirsta į kanalizacijos šiukšlyną, nejaugi nėra nė vieno, kam tai rūpi?

Godulys yra kažkas, ko mums nereikia. Tau ir man. Galbūt kiti gali stovėti ir stebėti korporacinį prievartavimą, bet ne aš. Kitaip apie tai aš nekalbėčiau. Po Pakso ir Uspaskicho valdymo metų tapome nejautri nacija. Korporacinis godulys, prievartavimas ir nusikaltimai. Šįkart įstatymai peržengė ribą, užteršdami vandenis apie kuriuos jie nieko nenutuokia. Ir jų pinigai nepadės, kai neliks ko gerti. Bet mums, tau ir man, nereikia godulio.

Tu stovėjai ant šaligatvio su pasigerinčiu žvilgsniu ir su mano gėlėmis rankose. Aš kalbėjau tau apie intelektualines našlaites ir rožes, ir tu staiga pagriebei man ranką. Tu nesi tokia mergina, bet tu tai padarei mane pervertindama ir nematydama, jog aš matau tavo širdį tik kaip mėsos gabalą, kurį aš suvalgysiu.

Tu nesupranti, kad meilė yra žaidimas, kurį aš visada laimiu. Niekas kitas nebučiuoja tavęs taip, kaip magišką pirmą kartą, išskyrus mane. Aš išsklaidysiu devynetą abejonės debesų nuo tavo širdies, ir tavo geiduliu-pripildyta egzistencija tikrai peržengs logikos ribą. Aš paverčiau tave tokia mergina.

Tu netgi išdrįsai paprašyti pasimatymo tik tarp mūsų. Aš buvau šokiruotas, jog nenori pirma proteinų paskanauti. Tu buvai labai patraukli ir paviršutiniška. Kas galėjo tikėtis, kad reikės užmušti tave šią naktį?


*** *** ***


Aš neišgalėjau nupirkti tau dovanos. Kaip ir daugelis pasaulio meilužių, aš esu tik paprastas žmogus, neuždirbantis daug pinigų. Bet mano turtas yra meilė tau, kurią aš galiu dalintis medumi.

Kai aš mąstau apie angelą, aš mąstau apie tavo veidą. Aš noriu padovanoti tau savo švelnią meilę prie židinio. Aš noriu būti tavo meilės pilies architektas. Tu priimi tokias kalbas kaip dovaną iš viršaus.

Aš pasivažinėsiu per tavo foliažą ant žolės, prie ežero, stebėdamas kaip oranžiniai kaštonų lapai virsta į rudą spalvą. Brangioji, aš niekad nemaniau, kad tai pasakysiu, bet aš noriu su tavim apsigyventi.

Aš trokštu, jog būtume negyvenamoje saloje, tik tu ir aš. Aš užlipčiau į kokoso medį... ir praskelčiau tau galvą naktį.


*** *** ***


Prašau, Sere, leiskite man išsivesti Jūsų dukterį. Aš elgsiuos su ja kaip pridera ir parvesiu ją iki vidurnakčio. Aš netgi elgsiuos su ja geriau nei su likusiais vyrais.

Aš norėčiau vesti jūsų dukterį, aš norėčiau stumdyti vaiko vėžimėlį. Aš norėčiau paspausti Jums ranką ir vadinti Tėčiu. Aš niekad nepadarysiu jūsų dukros nelaimingos, meldžiuos ir prižadu.

Aš noriu nešti jos knygas iš mokyklos, aš padėsiu savo striukę ant balos dėl tavęs. Aš būsiu tavo pastogė per baisiausią audrą. Aš visad būsiu šalia tavęs, kad sušildyčiau ir nuraminčiau savo auką.


*** *** ***


Tu buvai mano vidurinės mokyklos širdelė ir laiptinės kaimynė už durų. Tu buvai mano geriausia vaikystės draugė ir daug daugiau nei manai. Mes užaugom vienas kito rankose, nors ir buvom išsiskyrę 1 metams. Bet tu sužydėjai į moterį, kuri pavergė mano širdį. Tu būsi mano mergina, meilužė, mano draugė.

Aš stūmiau tave ant supynių, mes žaidėm smėlio dėžėje, ir aš nupirkau tau ledų iš vanilinius ledus pardavinėjančio vėžimėlio. Aš žiūrėjau į tave, kaip sodininkas žiūri į gėlę. Aš galėdavau spoksoti pro langą valandų valandas. Tu mano mintyse jau seniai tapai mano mergina, meilužė, mano draugė.

Tu esi mano švelnus sultingas vaisius, mano priežastis į gyvenimą. Mano širdis yra tartum gėlėse šokantis drugelis. Aš kažkodėl įsivaizdavau mūsų mokyklos išleistuves, save spaudžiantį tavo tėčiui ranką ir duodantį gėles tavo mamai. Aš bet kokia kaina paversiu tave savo mergina, meiluže, savo drauge.

Aš apipyliau tave meile, gėlėmis ir perlais. Aš pagaliau laižiau tavo saldžius spenelius, tu esi man daugiau nei draugė. Dabar mes tapom susikabinę meilės zuikučiai. Aš praskėčiau tavo kojas ir tu buvai sukruštai defloruota. Aš pirmąkart pasmaugiau moterį.


*** *** ***


Kai aš žiūriu žudiko akimis į tave, slėpiuosi po meilia šypsena, ir man įdomu, ar gali pažadint jausmus manyje. Aš tuščias viduje, bet kai lija, aš būsiu tavo skėtis, būsiu tavo žavus vaikinas. Nusivesiu tave į atrakcionų parką, pabučiuosiu karštai, nors aš pats tesu mąstantis šaltakraujis grobuonis.

Aš kiekvieną dieną turiu kanibalistinių svajonių, kurios padaro mane lyg ir laimingą, lyg ir išsigandųsį. Aš turiu kanibalistinių svajonių visą dieną ir naktį, kad pakęsčiau savo egzistenciją, kad palengvinčiau jos kančią.

Jeigu aš būčiau piratas, galėčiau parašyti knygą apie tą merginą, kurią nužudžiau su kabliu, kai mes švelniai mylėjomės. Žaižaruotantis jos kraujas mano stiklinėj ir jos baimės myžalas sakralinėj taurėj, kai aš geriu abu iš karto, man yra labai karšta.


*** *** ***


Kai aš žiūriu pro langą, į šviesas danguje, jos atneša man mano atminties šipenas, ir išduria man akį. Aš matau žvaigždę, kurią pažymėjau savo paties savęs Meilės ženklu. Mūsų, Paties ir Savęs, meilė niekada nemirs, kol ji paliks šviesti viršuje.

Mano širdyje yra žvaigždė, pavadinta mano paties vardu. Ji vis dar viduje, netgi po visų mano žudymo pramogų. Ji buvo mano angelas, mano dovana iš dangaus viršuje, bet ta žvaigždė yra viskas, ką turiu, ir tai yra vienintelis mūsų meilės įrodymas.

Aš ir Pats gulėjome po ta žvaigžde tiek daug kartų švelnioje giedroje naktyje. Mes gulėjom ant žalios, žalios žolės ir tvirtai laikydavom vienas kitą. Iki tol, kol mūsų meilės veiksmus užtemdydavo kylančios saulės spinduliai. Saulė yra moteris, ji niekada neatsiprašys, ir ji per ryški, kad aš galėčiau ją pasmaugti.


*** *** ***


Epilogas.

Jūs nesupratot, kad aš esu melagis, nes aš esu genialus psichopatas.
Įsiminkit mano vardą, prieš pat savo mirtį, kekšės: aš esu LOCH NESS Monstras.





00: 02 A. M.