pažinimas

juodaplaukis jonvabalis užkuria savo „patranką“
ir pažada nuvežt į stebuklų šalį,
žinot, į tą kur pasakose visuomet pabaigoje pasirodo,
bet aš ne Coliukė ir ne Pelenė, aš tik
pražilusi jauniklė ieškanti gyvenimo galo anksčiau laiko.

bet jis vis tiek mane įsodina į savo ką tik nublizgintą „žirgą“
ir liepia tylėt, anot jo nežinau kaip gyventi,
tačiau kelionė į stebuklų šalį netrunka ilgai...

štai stoviu „pažinusi“ gyvenimą ir tirpstu nuo saulės spindulių,
kaip besmegenis.