Skystos Sielos Dimensijos

I. Sociopatas
II. Meisterzingeris
III. Hyper-Aktyvus Protas
IV. Dynamo
V. Solus Ipse



I. Sociopatas

Tavo traukinys važiuoja į jokios reikšmės stanciją
Tu esi įsimylėjęs pragaro egzistenciją
Pinigai yra viskas, ko tu geidi
Kodėl nesusipakavus ir atsistatydinti
Tai įprasta natūra, tu manęs neapgausi
Aš tiesiog pinigai, kurių negali paliesti
Lietingos dienos genijus apniaukia tau protą
Argi nesupranti, kad aklas veda aklą

Tu esi socio, sumauta patologija

Ak, pone Laike, ar kada nors atsisuksit
Ar tiesiog naują dizainą rekonstruosit
Tavo pretenzija į šlovę ir tvarką
Turčiai turtingėja, skurdžiai skurdėja
Viskam, ką matai, uždedi kainą
Šitie tebūnie tau, o šitie yra man
Jeigu tai laimėjimas, geriau būt nugalėtam
Kodėl tu neklausai mano beprasmių pažiūrų

Tu esi socio, sumauta patologija
Kaip tu jautiesi, Sociopate?



II. Meisterzingeris

Disharmonijos meisterzingeris
Sveikina mano suterštą sielą
Paimk mane iš gyvųjų ordų
Į palaimintą tamsą
Disharmonijos meisterzingeris
Ima mano nešvarų kūną
Veda į temptacijos kelią

Išgelbėk mane nuo baimės

Nuodėmės meisterzingeris
Paima mano niekingą širdį
Nuvesk mane, kur rasiu salvaciją
Nes aš esu prakeiktas

Mirties meisterzingeris
Paima mano apgailėtiną gyvybę
Aš esu pavergtas
Manyje nepamirštamas skausmas

Išgelbėk mane nuo baimės



III. Hyper-aktyvus Protas

Tai yra mano meilės daina
Mano didi ir slapta nata
Mano pornografinė konfesija
Įniršio sezono emblema
Blyksnis, svarstyklės ir šokas

Aš mėtausi ir klykiu
Aš kratausi ir rėkiu
Aš keikiuosi ir žliumbiu
Kaip beprotis
Aš nemiegu

Aš nurengiu savo žodžius plikai
Aš išlygiuoju juos matyt nuogai
Labiau žliumbimas, nei įsiutimas
Pasauliui klausyti, žiūrėti ir juoktis

Aš mėtausi ir klykiu...

Aš murmu žodžius
Kurių nesuprantu
Figūros pasirodo ir pranyksta be valios

Aš kratausi ir rėkiu...

Aš vis dar kontroliuoju savo protą
Tiek daug balsų
Mano galvoje
Nė viens iš jų nepakeičia manojo

Aš keikiuosi ir žliumbiu...

Nervinga karo būgnų daina smegenyse
Tobula laiko ir vietos atmintis yra tragedija
Laukinis dievas kelia savo ranką
Mano smegenų ropių laukuose



IV. Dynamo

Oras yra nešvarus, radioaktyvus ir šaltas
Milijonai ir milijonai žvakių
Milijonai ir milijonai aukų

Aidi nuo žemės paviršiaus
Skaitmeniniai virpesiai, elektrinai impulsai (ir)
Pilkos šviesos

Iš pasaulio vėmalų išaugęs
Miręs baltas žmogus eina
Nemirtingas? Į apačią?

Kai iliuzijos gyvena per jo vis logica
Atiduodamas žemei bevertę projekciją



V. Solus Ipse

Mokytis būdų skraidyti, niekad per aukštai, kad numirti, limitus į žemę spausti
Kol daugiau niekad nenusileisti
Degdamas per gyvenimus be formos, gryna energija aš esu suskaldyta norma
Aš pasiklydėlis, gaudantis saulės spalvas, spalvos kraujuoja bet niekad neišnyksta
Tik aš išnyksiu
Plaukti per šias jautrias jūras, langai į amžinumą, niekad nebijoti perlipti sieną
Lunatikas niekad nenukrenta
Realybės praradimo sėklos pasėtos, šio kelio konstrukcija nėra mano paties
Aš pasiklydėlis, gaudantis saulės spalvas, spalvos kraujuoja bet niekad neišnyksta
Tik aš išnyksiu
Kodėl aš turėčiau nusileisti? Iš čia galiu matyti amžinai:
Aš pasiklydėlis, gaudantis saulės spalvas, spalvos kraujuoja bet niekad neišnyksta
Tik aš išnyksiu
Prisiminki pabaigoj, tokia ilga keista kelionė tai buvo, taigi skiriu šią poemą
Pasiklydusiam (sau)
Kodėl aš turėčiau nusileisti? Iš čia galiu matyti amžinai amžinai
Aš matyti amžinai, aš matyti








00: 00 A. M.