mylimam gyvybės donorui

Iš kavos puodukų pasistačiau namuką.
Juodos kavutės
Pati negersiu nė lašiuko
Taupysiu mylimiems sveteliams.
Ištroškęs? Atsigerk gurkšniuką..
Po jo
Tyli greita mirtis,
Ir tu jos glėbyje žavus paliksi.
Nusibaigs ir tavo šuo-
Nešers jo niekas,
Turtą mes pasidalinsim greitai,
Ir tik blogu žodžiu kasdien atminsim.
Nenori mirt, bijai?
Bet blogo vardo
Geru pakeist jau neišeis..
Tai gal nurimk,
Ir vieną kart numirk?
Nori dar kavutės?
Žinoma ji bus kaip stoties kokioj skylutėje-
Be cukraus.
Na ir žiopliukas tu.
Nori dar?
Įspėju-
Bus blogiau.
Atrąkart numirt nebeišeis...