Dar nesurasta...

Mėnesienos nėriniais kalbėsiu,
Laiko ir tavo rankų baltai nuglostytais
Plaukais kelią rodysiu
Į Pasaulio Kraštą, nors ir nutolusį.

Po to krisiu, svetimus norus pildydama -
Maniškiai lai skrieja drauge su manim -
Nepagausi, danguj Šiaurinės ieškodamas,
Užsispyręs kelią matyt tik akim...

Pabėgęs nuo laiko, mane vėl išvystum,
Užuot Aušrine pasikliovęs žiogais.
Kalnų akmens nėriniais tau žydėsiu
Po neegzistuojančiais smuiko garsais.