---

kad nepultų uodai,
tu man sukuri lietų;
nudažai raudonai,
kad krauju iškapsėtų

ir žodžius, ir mintis, -
nes kitaip neužgis
debesy krešulys
raudonijančiam lietui.

kad nekąstų šalna,
tu man pasiunti vėją;
jis pradingsta staiga, -
taip, kaip as išprotėjau.

kai užlaužiu šviesas
ir išjungiu duris
pajuntu, kaip jose
tu man išskleidi gėlę.

kad išsiurbtų uodai
ir sugeltų šalna,
išėjau iš namų...
kam vis saugai mane?