Nimfa kviečia tave į dar vieną svaigų sapną,
Tu vis spėlioji kiek tai truks?
Ji šviečia lyg saulė,
Ji migdo tave svajonėm saldžiom.
O palietus ją ranka- ištirpsta,
Lyg lašas prieš saulę.
Ar matai kiek daug žvaigždžių?
Jos visos tau sukurtos, kad nors akimirką nustebtai...
Pažiūrėk, kokia minkšta žolė-
Sukurta, kad bėgiotai ant jos.
Koks žavus mėnulis teka iš lėto į savo karaliją,
Kad nors akimirką jis būtų tavo akyse...