Šluotelėmis į sterblę susišluosiu
Išsipešiosiu plunksneles
Debesų pagalvių užpilams
Pasiklosiu ir užmigsiu
Kai nemiegos sniegenos
Kai apkurs saulės
Kai dainuos sakalai
Mano austoj pašvaistėj
Kai sušals jonvabalių blyksniai
Nuklydę ten, kur neturėtų būti
Paparčių sporomis išsisijoję
Apgavystę
Sukrito plunksnos lietumi į delnus
Išskrido sniegenos atgal į šiaurę
Susivyniojo saulės atauduos pašvaistės
Išplaukė ežeras į dangų
Sužibo jonvabaliais akys sakalų
Tu išeini, kol aš miegu
O aš pasakysiu. Bet tai skonio reikalas.
Tokie įvaizdžiai kaip "debesų pagalvės", plunsknelės, sviegenos, delnai, jonvabaliai man nėra prie širdies.
Bet atmetus skonio dalykus, tekstas neblogas.
šiandien gaunu labai gerus ir naudingus komentarus: ačiū Arvenai- taip, tai turėjo būti kursyvas( kalbu apie liaudies dainos intarpą), bet kopinant jis man kažkodėl dingo :), liaudies dainoje tikrai turėjo būti sakalas, ne sakalai, bet pabaigoje man reikėjo dgs., todėl leidau sau prikišti trigrašį ir prie liaudies dainos, atsiprašau :), dėl skyrybos irgi sutinku, nes norėjau be skyrybos, paskui lyg apsigalvojau ir likau neapsisprendus, gal turėjau dar pataisyti, tikrai ačiū už gerus pastebėjimus, beje, Litterai taip pat :)
Neblogai, nors tas intarpas iš liaudies dainos (beje, truputį su klaidom užrašytas), tai truputį iškrenta iš konteksto. Dažnai tai būna gėris, bet čia kažkaip nedera - gal reikėjo kursyvu rašyti? Šiaip neblogai, tik skyrybos mažoka.
Ne iškart atsiskleidžiantis. Patiko. Tik pabaigoj atsiradęs rimas man nelabai. Ir gal 2 kartus kartoti „išskrido“ nevertėtų? Tarkim, išplaukė ežeras?
4.