ne amžiams amen

jau prabėga antras smuiko raktas
raktikauliais šlaunim dienom
apsisuka devintas dantės ratas

vilnius-kaunas-tunelis-tamsa
akim ar rankom liečiamos malonės
žaizdotom lūpom veriamos kelionės

po mano kūną – keliais meldžiami
vandens šešėliai aktai uvertiūros
ryto šviesos spingsi misionieriams –

žemėlapis po mano kūną –  pajuodę
pakraščiai ir slaptos naktys nupuvusiais 
kraštais – netikiu nereikia trūksta tavo

rankų veido bet gyvenimas ne amžiams
amen ne su tavim turbūt ne čia ne ten –
tik visad reiktų miegoti atsimerkus

esą kadais išrašai pasaulio kronikų
kritikom ir nekrologais byloti ima
taip tyliai krinta lapai spalio rytą

taip tyliai miega sraigės medžių drevės
dantės prakeiksmai aklavietėj prityla
visa tyliai plaukia valty tarp lelijų

visa būna su manim kasnakt
kažkur tarp čia ir truputį anapus
aklojoj sielos pusėj