Dideli vyrai

Vyriokai, vyrai dideli
Išmynė pamiškes lig molio
Ir mirimu dienos kely
Šuoliavo žingsniais, ėjo šuoliais

Kraujuotų marlių netvirtų,
Priaugusių prie kūno vietom
Nesterilių, neapvirtų
Keliuos ir kryžkeliuos primėtė

Paskui susiverpė ramiai
Su laikmečio raudonu broliu
Ir griovė ištisais kaimais
Namais išaugusius pastolius

Ir nešės liūdesį širdy,
Neišvynioto skausmo giją
Ant kardo žodžiai pakarti
Teiškukuodavo vergiją

Kai nušuoliavo metai jau
Tarsi iš naujo laikas grįžta
Tik rankos mirusio žmogaus
Jau mūsų nei žegnos, nei krikštys