Mano gerumas

Aš širdį atversiu kaip knygą belapę,
Aš ranką pakelsiu kaip prieglaudos stovą
Lai laigo juodukės, lai krūmuose slepias,
Lai buria iš gyslų nakties sugulovą

Gyvenimo raidės iš mėlyno nieko
Nubėga per pievą kaip avys pakalnėn,
Vadovas be balno tik ragina rėkia
Sugrįžti į šiltą, į manąjį delną

Čia saulė paspindi ir lietūs palyja,
Ir kraujas čia teka naftotiekiu juodu,
Ir pūva - kam reikia, kam reikia - pelėja
Ir mišiniu mūsų namų atsiduoda

Jie tyliai iš saujos tarsi čigoniukai
Po žolę nykštukais mažyčiais pasklinda
Ir tvyro ant nosies kaip vaisiai nunokę
Su bombom atėję nuo užkrėsto ringo