Tau meile ...

Tylų vakarą, tamsų, vėlyvą
Tu atsinešei saują vilties.
Savo žvilgsnį laukinį išliejai,
Į stiklą vyno – lemties.

Akimis tamsiomis
Tarsi ąžuolo, vynui brandint
Nebyliai vis kuždėjai –
Nebijok ir prieik.

Tylomis lėkė mintys,
Pas tave, ir atgal – nuo tavęs
Tik atstumas išliko,
Nepalietęs tavęs ir manęs.

Sklaidės dūmai ir geso viltis
- nemylėti tavęs.
Šešėliai neleido pamest tavo žvilgsnio,
Atsistot ir išeiti -
Nepalikus tau savo akių,
Nepalikus tau savo širdies.

Tylų vakarą, tamsų, vėlyvą
Tavo akys paglostė man sielą.
Vyno taurėj paliko likimas -
Stiklu padabintas laukimas...