Mums reikia to, kas vakar.

Išdalinau rytojų,
Nes bėgau ten, kur yra „ vakar „.

Ten mėnesiena vaikščiojo kiaurai per mus,
Ten kažkas įsiuvo mus į tylą.

Rytoj atskirti, kaip prie dangaus prignybti,
Į žemę klykdami bėgsim,
Tiesim rankas per laiką,
Amžinai sieksim viens kito.

Nuvysim rytojų,
Vėl žadėsim sau tai, kas buvo vakar.