o jeigu atvirai?

Nebetikiu pro orlaidėm
sklindančiu serenadų
vingrybėmis,
nes dvimylės kojos
Tik šventės-
Velykos ir Kalėdos.
Tu lyg pagirios
pasirodančios tarp švenčių,
o man atiteteko sudedamosios kėdutės
sriūbavimai ir dejonės
dūlant senelės palėpėje.

Balti patiesalai
Ir tipinės raudonos rožės
pražydusios juose
Nuvyto pirmająjai vasarai
Nuplėšus banalumo skraistes
Ir nei vienas jaunikis
Nebedrįsta po langais susirinktiems svečiams
Demonstratyviai didžiuotis 
Pirmosios povestuvinės nakties paklodėm.