Paauglystė... Sunkiausias žmogaus gyvenimo etapas. Psichologai, padagogai teigia, jog šiuo metu jaunas žmogus bando suaugti, maištauja, nuolat keičia nuomonę, nuotaiką. Aš manau, kad paauglystė, ypač merginų tarpe, tai pasikartojanti vaikystė. tokią nuomonę susidariau pastaruosius penkerius metus stebėdama dailiosios lyties atstoves. būdamos penktoje, šeštoje klasėse mergaitės stengiasi suaugti, nors turėtų džiaugtis besitęsiančia vaikyste: naudoja kosmetiką, rengiasi figūrą pabrėžiančius drabužius, nors pripažinkime figūros nelabai yra, ir stengias įtikti vaikinams, žinoma, vyresniems. Vėliau pasiekusios dešimtą, vienuoliktą klases jos supranta, kad pilnai nepasidžiaugė vaikyste ir pradeda elgtis kaip teslagalvės, tiesiogine žodžio prasme. Jos pradeda rėkauti, peštis, kvailai juokaiti, žodžiu daro nesąmones. neužmiršta ir išvaizdos: nuo veidų nedingsta terlionės, „špakliaus“ kiekis pasiekia kritinę normą, kai nebegali atpažinti žmogaus nuo..., drabužiai atspindi vidinę būseną, jie išmarginti drugeliais blizgančiom gėlytėm, meškučiais ir primityviais žodeliais, pavyzdžiui, princess...
Turbūt dabar visos merginos galvoja kokia aš kalė, nebijokim šio žodžio, kad taip pilu ant jų mėšlą, o apie bernus nieko! Manau, vaikinai yra atviri, nekinta jų požiūris į vaikystėę ar paauglystę, jie tiesiog bręsta su laiku. Kai merginos vaidina moteris ir dažna jau augina vaikus, berniukai dar tampo joms už kasų, vėliau paauga ir suvaikėjusioms mergaitėms bando rodyti ryškėjantį vyriškumą, jėgą, tyrinėdami tai ko jie neturi ir be plastinių operacijų neturės. visiškai subręsta kai jau laikas ženytis ir atsakyti už kažkada padarytą klaidą, kai jį apmulkino septintos klasės mokinė ir jis jai padarė vaiką.
Tad mielieji ir mielosios elkitės pagal amžių, niekad nėra per vėlai suaugti, patirkim vaikystės džiaugsmus nekeisdami pirmagimiams sauskelnių.