garinimas 5

žmogus smetoniniais ūsiukais
niekad nepristigdavo tremtinikiškų istorijų.
jo kandiklyje kasdien smilkdavo autolavkėj
pirkta astra, o pats jis rinkdavo įvairias
sveikatą, tame tarpe ir vyrišką potenciją,
nešančias žoleles. beje, tremty gyveno neprastai,
dirbo kombainininku, turėjo einamą emką, pas
mergas nulėkdavo. gal tie ūsiukai jam padėjo,
velniai žino.
pasakodavo jis įdomiai, man net kvapą užimdavo.
brolis įdomaudavosi jo praeitim, žmogus daug
žinojo.
tik kartą, jis, didelei mūsų nuostabai atsakė –
“kuo nežėnau tuo nežėnau” ir juo dažniau
tremtinys pas mudu lankydavos juo dažniau
skambėdavo tas kuo nežėnau tuo nežėnau.
likę su broliu dviese į viens kito klausimus
atsakydavom – kuo nežėnau tuo nežėnau.
galiausiai brolį pradėjo vimdyt nuo šios frazės
ir mudu išėmėm ją iš apyvartos.