Atmerktos akys

Laikrodžio rodyklių šnabždesiai
pažadino iš transo širdžiai malonaus,
nuliūdino pavargusias akis.
Ką šiandien naujo pamišėlės šios pamatys?
Iš baimės kaukiančius pasiutusius šunis,
pabėgelius kalakutus nuo vakarienės stalo???
O gal ateivių laivą su keistų žmonių būriu,
prisistatančiu Gavaldos „Kamilės ir Franko“ palaikymo pulku?
Ne. Jos pamišusios tik tiek, kad žvelgtų tiesiai
į keistą būdą greta gyvenančių žmonių.
Jos tik šiek tiek kitokios, bet, toli gražu, ne kvailos,
kad leistų sau ekranizuot perdėm gerai pavykusias knygas.
Jos tik truputį treniruotos
tylėt, kai ateina tam skirtoji valanda;
bet ir to joms visiškai pakanka,
nes kojos Šeimininko žemėn remias su nepakartojama jėga.

Laikrodžio rodyklių šabždesiai
skandina tranzo ritme, širdžiai mielame,
nudžiugina pavargusias akis.
Jos šiąnakt vėl dienos sapnus matys.