Vasaras dėinas

Nikāp nepapeiksi vasarėnė laika
Rytmetiu saulietu nē tīluos vakarės
Ka ė tas lītielis kor užkloptė taikuos
Šiorpuliū nē baimiu žmuogou neivara

Jē saulietas nītis kėimė išsiblonda
Kuojės patės mindiuo judesius vėsuokius
Atitraukus duru laukutiniu sklėndė
Barbė ēt pri prūda tīlē paviepsuotė

Saulė tujau kaitėn nogara ė šuonus
Ka lėgū nebrasi žiburi uždegės
Jau po darža sokas Barbė be sijuona
Gelbie ridikieli nu mažūju spragiu

Vo ka līn i vana stuoga lašus varvėn
Džiaugas ka batvėnē tēp i aukšti rėitas
Netuolėi pėivelie ganuos žala karvė
Nusikaišus bolvės verdas kuošė pėitams

Kartās ė i kninga isikėrtus tūnuo
Ė gīven pasaulė kėtuokiuo kertelie
Nebgėrd kāp rokoujės devīnė perkūnā
Kor dongou ė žemie bruzdesiu privielė

Barbė muok sukiuotė truobuo laimės rata
Intrneta vaizdus pri dėinuos prijungus
Pri kalbuos žemaitiu daug kas jau priprata
Ė džiaugsmā užpėlda pavakari drungna

No ė vėsas dėinas užjimtas lig lobu
Ni vėinuos sekundės ka nuobuodē būto
Mėnotelė mėnka nu darbū pagruobus
Eili kuoki dorsta kāp vainėka rūtu