Tavo ranka, pavargus nuo rašymo,
Ir, skanuojančios kiekvieną raidę, mano akys:
Laimingos, lėtai plunksna išvedžiotos,
Nekantrios ir šventai paprastos...
Neatidžiai žodžiuose brūkštelti simboliai
Ir aiškiausi iš visų skaičiai
Atspindi sielą, nors nemėginta.
Kvepia autentika, nors ir nepripažinta.
Kiekvieną lapą, eilutę ir žodį,
Kiekvieną raidę, tašką ir brūkšnį
Įrėžiu atmintin, nes, autoriui dingus,
Tik plonuose popieriaus įbrėžimuose liksi.
Geriu į save tavo esmę, juodu rašalu išreikštą,
Lapuose išsakytą ir plunksna formon sudėtą...
Geriu į save tavo esmę, nes jos nebeatimsi,
Kai rudenį su paukščiais į vakarus skrisi.
Pavargusios nuo skaitymo mano akys
Ir tavo ranka, gaudanti kiekvieną mano žvilgsnį.