išdžiūvo ne tik mūsų pelkė. upeliai
maitinę Žemaitijos daubų ir šabakštynų bravorus
nustojo tekėję ir patraukė dangaus keliais.
mūsų užpelkėjusio kanalo pusė į kurią leisdavom
karštą brogę, atrodė kaip vieta, kurią kažkada apleido
apsivėmęs milžinas. ties mūsų gamykla, kanalą kaip
slieką kirto užtvanka, skyrusi gamybos antrines žaliavas
nuo deficitinio vandens. užtvanką nuolat reikėjo
didinti nes brogės perteklius galėjo užteršti vandenį.
mes laikėmės makro higienos ir turėjom ne vieną
žodinį kokybės sertifikatą įteiktą produkcijos taške.