Jaukumas

Vaikštau per kambarius, nešioju skausma.
Bandau suprasti kas man nusibodo.
Begalo erzina žiureti i šona,
Noretusi tiesiai pro langa i pieva
Kur dar kvepia gyvybe busimas šienas,
Kur dar noris judeti, kur neerzina niekas.
Ir sugrižti nakvynei šalia tualeto
Pastatiti save, savo vietoi
ant grindu nebasom, su šlepetem,
Atspausdint: „su tavim pasilieku“.