Trupinėliai šypsenos

Prisėdau šalia jaunos panelės ant suoliuko šiek tiek pailsėti. Manęs laukė dar gana ilgas kelias, o kojas jau pradėjo skaudėti. Pažvelgiau aukštyn, į debesuotą dangų. Nusišypsojęs pasisukau į ją ir pasisveikinau. Staigiai nusukdama žvilgsnį nuo savo mobilaus telefono nustebusi pažvelgė į mane – labas – tarė maloniai, bet atsainiai, mintyse pridurdama,, nieko nesitikėk“. Tuo tarpu suskambo jos telefonas. Mergina vėl nusuko akis ir įdėmiai skaitė atėjusią žinutę. Aš pažvelgiau į keletą balandžių, vaikštinėjančių po kojomis.,, Nieko neturiu“ tariau jiems tyliai.

Ką? – sukluso mergina. Tariau,, Gaila, kad nieko neturiu balandžiams“ ir mostelėjau galva jų link. Ji nusišypsojo – aš irgi – tada trumpam pažvelgė į juos, snapais baksnojančius saulėgrąžų likučius...,, Jau turiu eiti. Sėkmės”. Palinkėjau jai to paties. Kai ji nukėlė vieną koją nuo kitos, ruošdamasi stotis, balandžiai išsigando staigaus judesio ir nuskrido keletą metrų šalin. Pasukau galvą ten pat, bet pajutau, kad mergina vis dar stovi šalia.,, Prisiminiau, kad turiu kai ką rankinėje“ tarė atsargiai, lyg nenorėdama dar ko nors išgąsdinti, bet pajutau jos balse žaismingumo trupinėlius. Pakėlęs galvą paėmiau iš merginos rankų kelis sausainius ir pažvelgiau į ją atsidėkodamas. Mėlynos akys nusišypsojo –,, skanaus jums“.

Nueidama dar kartą atsisuko ir trumpam žvilgtelėjo į lesančius balandžius.