Piliakalnis

Kalva keleliais pakinkyta
Ir surišta takų dirželiais
Jai pasmakrėj prikaltas kvitas
Žole ir gėlėmis apžėlęs

Namų dėželės kaip ant delno
Stikliniais kvadratukais žvalgos
Betoniniai stulpai be kelnių
Šienauja kiemą medžio dalgiais

Tarp visko kūdrom įsispraudę
Ir pilkesys ir mėlynumas
Per kiaurą dieną vėjas audžia
Iš jų žalėsiais puoštą gūnia

Kažkas suraitė slėny kryžių
Uždarė stikleliu skulptūrą
Jis bestovėdamas prarėžė
Gyvoj aky bangelę sūrią

Juoduoja kvaksi medžių varnos
Atsiliepia varpai iš tolo
Ir tų dangaus klajūnų barnis
Pavirtęs į jausmingą solo

Nuplaukia virpesiais bangelių
Per užtvankos žvyruotą juostą
Ir taip kartojasi be galo
Kol spindesį naktis nušluosto