Užmik, mažute! Nebijok nakties! Aš viską padarysiu, kad tu būtum saugi, laiminga, o naktis neštų vien palaimą ir džiaugsmą! Aš surinksiu į didžiulę pintinę visas nakties žvaigždeles ir susegsiu į tavo kasas, jos taip tiks, tokios šviesios ir spindinčios tavo tamsių garbanų klostėse, aš nusamdysiu mėnulį, kad saugotų tavo vaikiškus sapnelius vos tik naktelė sukibins didžiules juodas akis, juk šiaip ar taip jis jau kelias dienas klydinėja dykas, tikėkimės žmonės jo nepasiges..juk tai tik dėl tavęs, mano šviesulėle! Jei tik panorėsi gražiausio sapno pasauly, pakuždėk į mano didelę ir nederančią prie tavo subtilios ausytės ausį ir aš per debesis ir debesėlius nuskrisiu pas didįjį sapnų dėdulę ir išnešiu iš ten patį gražiausią sapną, su stebuklingomis fėjomis ir nakties nykštukais ir tik tau, mano Domicele!, tik tam, kad girdėčiau tavo meilų kūdikišką krykštavimą ryte! Jei tik tavo mažytį fantazijos pasaulėlį sudrebins košmaras baisus, tu tik suklyk savo vaikišku balseliu, aš prisistatysiu greičiau nei vėjas Šiaurys ir susikausiu su visais baisiausiais tavo vaizduotės baubais, bet tu būsi laiminga! Miegok, mažyle, nebijok padarysiu viską, ką tik gali padaryti mylinti sesuo dėl savo Domantėlės ir naktis taps tavo drauge, žvaigždės tavo papuošalai, mėnulis - sargas…Leisk miegeliui nusverti tavo gražiųjų akelių vokus… o aš būsiu čia ir saugosiu tave su mėnuliu! Miegok, mūsų mylimiausioji mergyte!
kartais kai buvau mažas dėkodavau dievui, kad neturiu brolio ar sesers, nes nereikia dalintis žaislų. dabar abejoju padėka. tu tas abejones stiprini dar labiau...