Pakilo paukštis į padangę,
Ir jam aš sėdžiu ant sparnų,
Nunešk mane į šalį tokią,
Kur daug gyvena milžinų.
Bet ne, baisu tenai pakliūti.
Aš kaip nykštukas būsiu jiems.
Gal Nykštukijon paukštis suka?
Ten būsiu milžinas mažiems.
Tai kur? Nulėki, paukšti, į Mėnulį.
O gal į Saulę? Aš bijau sudegt.
Mėnulio akys vėl į mus pažiūri.
Tai skrendam, aš bijau tavęs netekt.
Prašneko paukštis mėlynasis
Tylių svajonių ir sapnų:
-Geriau tave nunešiu ten,
Kur daug laimingų valandų.
Galėsi ten svajot, norėsi-
Galėsi žaisti su visais kartu.
Ten tavo laimė, tavo...
Bet tą akimirką aš pabundu.
O paukšti, paukšti mėlynasis,
Kur tu leki? Kur bėgi? Nežinia...
Aš lauksiu tavęs, lauksiu vėlei,
Atskrisk pas mane vakare...