Tokios mėlynos
Mudviejų lūpos,
Net juodos.
Sakai, valgėm
Šiandien rinktas
Mėlynes...
Kokio medžio rankovėj
Lakštingala supas,
Kad nematom,
Tik girdim jos giesmę
Ir nežinom,
Kur tai nuves?
Gal vėl eikim,
Kur sirpsta
Mėlynės
Ir bučiuokimės
Lūpom
Juodom.
Kas pasakė,
Kad mes išblyškę?
– Netiesa,
Man patinka, –
Bandai suvaidint
Pašnibždom.