prisiminimai

Prisimenu rasotą žolę,
kai laktėm pievoje kartu,
rasos lašelį skaidrų, skaidrų,
ant mažo lapo tarp žiedų.

šaltoj rasoj išmirko mano kojos,
o rankos ištiestos aukštyn,
skridau aš taip kaip lekia dienos,
sužibo saulė manoje aky.

prisimenu tą mielą veidą
ir tas šviesias žydras akis,
žiūrėdavom mes viens i kitą
bet tu nusukdavau jas vis..

dabar mes sėdim ant kėdžių,
prie stalo tik tai aš ir tu
kaip gera prisimint dabar
kas būdavo miela tada..