Naminė vyšnia
Ir jos sapnas.
Stalelis po ja
Ir arbatos kvapas.
Susėdusios lėlės
Elgias lyg damos.
O vyšnia po
Dienos miego rąžos.
Šakelės jos sutreška,
Pabarsto lapus.
Vėl tyliai užmiega
Ir sapnuoja miškus.
Ji laksto it vaikas
Su saulės drugiu.
Rasotu, geltonu
Rudens takeliu.
Viskas vėl blanksta,
Daros šviesu. - -
Pabudo vėl vyšnia
Dėl dangaus lašų.
Damos subėgo
Į namo vidų.
Staliukas sudrėko
Ir kėdes sulijo.
Pradėjo pūst vėjas
Nedrąsus ir žavus.
Gal geras vyšniai
Pašnekovas jis bus?:)