Pasakaitė apie išpampusį,pagyrūną pomidorą

Vieną saulėtą dieną, dideliame sode žalius šonus šildėsi mažas pomidoriūkštis. Ach, kaip jis troško būti dideliu, išpampusiu, raudonu pomidoru, kurį šeimininkai sočiai suvalgytų... „Ne! Šeimininkai nevalgys manęs, aš tapsiu karaliumi“-pasigyrė žaliasis mažylis išpampusiems kaimynams, kurie svajojo atsirasti įvairiose pikantiškose salotose. Pomidorai saldžiai nusijuokdavo ir toliau šildydavo savo raudonąjį biustą.
Dienos skubėjo, lėkė mažasis pomidoriūkštis virto dideliu pomidoru. Dabar jis dar labiau gyrėsi, ne tiesiog lindo į akis su mintimi, kad taps karaliumi. Senieji raudonskruoščiai jau buvo seniai atsidūrę žmonių pilvuose.
          Viskas galėtų baigtis, bet...
Atskubėjo šaltas škvalas. Bloškė obuolius, kriaušes ir nukritimo neišvengė mūsų pagyrūnas. Oi kaip jis dejavo, nes nukrito ant sultingiausio šono ir subliuško.
Pasibaigus liūčiai sodo vaikai surinko nukritusius obuolius, kriaušes ir kitus gardumynus. Bet pamatę pomidorą išmetė jį šiukšladėžėn. Viskas tuo ir pasibaigia, bet vakar girdėjau, kaip pomidoras sviesto pakeliui ir suglamžytam popieriaus lapui sakė, kad taps šiukšliadėžės karaliumi...