Matematinė melodrama

Niekas nulio nemylėjo...
Nulis po stalu gulėjo,
Verkė, draugo neturėjo -
Niekas nulio nemylėjo.

Nulis vienetą mylėjo,
Bet iš sarmatos tylėjo.
Sakinio, mat, nesudėjo,
Tiek bijojo - net drebėjo.

Mušė nulį dvejetukas -
Jo garbėtroška broliukas.
Ir žinojo vienetukas -
Koks dundukas tas nuliukas.

Niekas nulio nemylėjo...
Jo širdelė net virpėjo.
Save guodė, kaip galėjo,
Bet vis verkė... Nelinksmėjo.

Gyrėsi devynetukas,
Kad jis greit bus dešimtukas.
Pavydėjo jam nuliukas...
„Aš ir liksiu toks kvailiukas... „

Nulio netvirta širdelė.
Neištvėrė... Nebeplakė.
Žino tik nebyli blakė
Kad kvailiukas taip pasakė.

Ir nematė nieks nuliuko...
Gaila buvo jiems kvailiuko.
Ir suprato - be nuliuko
Nebus jokio dešimtuko.