Mielieji žmonės, aš labai prašau-
neišvarykite manęs Jūs iš namų!
aš Jūsų namuose užaugau
ir rūpintis savim nebemoku.
Jūs paklausykit aimanų mūs brolių
iš gatvės atvežtų -gyvūnų namuose.
Pažvelkit atidžiai, ką sako akys jų-
tik trims dienoms gyventi pasmerktų.
Matau, kaip išlaikyti mus
Jums darosi kaskart sunkiau .
Žinau ,kad išrinktoji Jūs valdžia
nori suriest visus ožio ragan.
Prieš valdžią protestuot aš negaliu.
Nebent žmonių kančia tą valdžią
nedideliu stulpu paverstų,
tai kojai man pakelt jisai praverstų.
Iškęskime nepriteklių kartu,
pasidalinkime ir duonos kriaukšlę-
už tai aš Jus sušildysiu kūnu,
kai kurui pinigų nebeužteksit.
Ir nežinia kiek čia tiesos,
kad mirusieji į šią žemę
paukščiu ar mažu gyvūnėliu grįžta.
O gal ir Jūsų artimas žmogus
atgimęs manyje , Jums ranką lyžtels.
Juk mylim mes vieni kitus.
Ir Jūsų niekada mes neišduodam.
Kai nebetenkat Jūs draugų ir artimų -
mes liekam jums vienintele paguoda.
Todėl labai labai prašau aš Jus-
gyvenkim draugiškai visi toliau kartu .
Kad abipusis ilgesys neužkamuotų vėliau mus-
NEIŠVARYKITE MANĘS Į GATVĘ IŠ NAMŲ....