Katino meilė

Aš miesto katinas esu,
Ir kaimo pelės man nerūpi!
Bet nelaimingas toks esu,
Iš meilės baigiu jau išdžiūti.

Gyvena ji stiklinėje pily,
Viltis susipažinti vis mažėja.
Regiu dažniausiai ją tik iš toli,
Nes nuolat apsupta gerbėjų.

Vis spaudžiu nosį kuo arčiau,
Taip trokštu meilę išpažinti,
Bet ji nusklendžia dar toliau,
Auksiniai žvynai mainos, spindi.

Kaip man pasiekt?! - tokia graži,
O apie skonį nekalbėsiu.
Į katino svajonę panaši,
Aš amžinai tave mylėsiu.