Stipriausias pasauly

„Ei“, kartą gyrėsi pelė,
„Kas mano dukrą vest galės!
Ei, kur man rasis vyras toks,
Kad vestuves su dukra šoks?

Štai, saulė rieda dangumi,
Stipriausia bus pasauly ji.
Ei, Saule, mano mieloji sauliuk,
Tu mano dukros vyras būk. „

Atsakė saulė:  „Ak, ne, močiut,
Aš negaliu tau žentas būt;
Štai debesys plaukia, jie daug stipresni
Už visą pasaulį ir už mane. „

„Kas gali saulei užtemdyt kelius,
Tik šitas pasauly stipriausias tebus.
Ei, debesie, mielas tu, debesiuk,
tu mano dukros vyras būk. „

Debesis tarė: „ Deja, močiut,
Ne man vyru tavo dukrelės būt;
Štai, vėjas daug kartų stipresnis nei aš,
Kur nori, jis ten aplink žemę mus neš. „

„Jis skraido jūra ir žeme,
Į žentus jo prašyt eime.
Tu, mielas vėjau, nesididžiuok,
Su mano dukterim susituok. „

Ir tare vėjas: „Ne, močiut,
Aš negaliu tau žentas būt;
O bokštas, kurs stovi prieš miesto vartus,
Nesvyra, nors vėjas kažin kaip pūs. „

„Taip, bokštas stipresnis už audras visas,
Puikesnio jauniko dukrelė neras.
Ei, mielas bokšte, nesididžiuok,
Su mano dukterim susituok. „

Ir bokštas atsakė pelyei: „Ak, ne,
Be reikalo žentu renkiesi mane.
Maži padarėliai manuos viduriuos
Sugrauš mane, perkrims, nors kažkaip turiuos.

Aš, bokštas akmens, atspirt negaliu
Prieš giminę mažą galingų pelių. „
Ir ėmė stebėtis ir džiaugtis pelė,
Kokia jos aukšta ir šauni giminė.

„Nėra pasaulyje jai lygaus,
Nieks mano dukros nebegaus!
Tik tas mano dukrą vesti galės,
Kas bus iš tos mūsų giminės. „

Tuoj daug susirinko jaunikių šaunių,
Duktė išsirinko gražiausią iš jų.
Tai valgė, tai gėrė, tai gyrės anie,
Kokia jų galinga, kilni giminė.