Rožės spygliai duria
Man skauda
Jie gelia širdį.
Man baisu,
Nenoriu žinoti kodėl rožės taip daro...
Jos kerštauja man,
Bet už ką...
Aš nieko nepadariau...
Spyglys liečia širdį, skauda,
Neištversiu skausmo...
Spyglys-mirtis...
:) Rožės nekerštauja. Savo grožiu bei žavesiu jos nori dalintis su visu pasauliu, o ne su vienu žmogumi, kuris į ją kėsinasi. Todėl ir saugo save skausmą keliančiais spygliais :) Matai, nereikia būti egoistams ir viskas bus gerai ;)
Visi mes puikiai žinome, kad rožės spygliai duria, gelia ir pan. (ypač širdį (kažkam skrandį gal)) ir su mirtimi tas spyglys ne vieną kartą jau palygintas. taigi. gal laikas papasakoti ką nors naujo, kitaip, apie skausmą?
Man asmeniškai sunku suvokt šio eilėraščio prasmę ar ką juo norėta pasakyti... "Nenoriu žinoti kodėl rožės taip daro... ", o po to pradeda gilintis kodėl jos taip daro "Jos kerštauja man,
Bet už ką... " nors šeip man visai patiko tik galėtu labiau rimuotis.