Besparnis naivumo paukštis

Akla širdim užgimusi Tiesa
Prie kelio, šalia kelio, padangėj link Romos bokštų.
Pašauks Kančia, karštos maldos užlietą
Sužibusią viltim, sulinkusia kupra į vakarus.

Raudonieji vakaro žibintai,
Pakvies tave tikėti praeities šešėliais.
Mainais į  rojaus šventą dalį, Josios tyrą meilę,
Parsiduosi bevaliam nuoširdumui.

Laisva sava valia paikas mintis
Uždariusi auksiniam paklusnumo narve .
Begalybės vartų bokštai vėlei užsidarė
Sugaudami dar vieną.

... tą besparnį, naivumo paukštį.