Šimtakojis

Kas ten pykši, kas ten dunda?
Net visa giružė bunda!
Šimtakojis atžygiuoja,
Basom kojom atšleivoja.

Atžygiavo ne bet kur –
Atkeliavo jis turgun,
Nes nuspendė mūs herojus
Nebebūti basakojis.

Neškit, sako, man batus
Tiktai prašome - gražius.
Ir kad būtų vis kitoki
Palakuoti, štibliavoti.

Tuoj supuolė batsiuviai,
Toks pirkėjas nejuokai!
Šimtas kojų, šimtas batų -
Parsirast namo reiks ratų.

Kitą dieną nuo aušros
Šimtakojis nemiegos -
Reikia eiti į bažnyčią
Ir atlikti spaviednyčią.

Kol jis autis įpusėjo,
Saulė sutemos lindėjo,
O kai pabaigė batus,
Vištos migdė jau vaikus.

Pramarudinta bažnyčia,
Šimtakojo spaviednyčia.
Maža to, dar batai spaudžia,
Visą kuprą baisiai maudžia.

Traukė kojas jis iš batų
Tegu akys jų nemato.
Taip ir liko basakojis
Mūsų draugas šimtakojis.