Ir rieda lašai, o tu jų nematai,
pažvelk atvirai, gal nėra taip blogai,
kitiem eilinis žodžių žaismas,
o man, o man gyvybės, sielos vaistas,
rimuojasi, kylantis barjeras,
ir krenta vėl, žemyn kaip sniegas,
remiksas, užbaiktas kiekvienas,
ir norisi niunuoti vėjui,
kad jis nuneštų negirdėjęs.
Tai viskas ko tu nematai,
bandai išgirsti neatrasta,
tie skambūs stiprūs virpesiai,
išlaisvina tave, kaip kažkada tai Lietuvą!
kai norisi tik lėkti nematyti nieko,
girdėti meilės šauksma priešais,
bei nenuleisti jiem galvos,
išgirdę jie ateis ir pasiduos,
numes ginklus, staiga ims šokti,
taps viskas vientisa graudu?
bet ar matei tai iš tiesų?