Atvėso. Pagaliau...
Kas dieną vis palyja.
Šalna nubąla rytmety laukai.
Nuvyto astros,
Tik šalnų nebijo
Šermukšniai – pakelių laužai.
O vasara –
Ji buvo ir praėjo.
Kokia gaivi rudens vėsa!
Surinkom viską,
Ką pasėjom.
Ruduo. Rugsėjo pabaiga.
Tavęs tik gaila...
Tu – prisiminimuos.
Tikrovėj vietos nebėra.
Širdy - sugrubusiuos arimuos-
Seniai nutilo vyturio daina.
Klausysiuos aš tylos –
Puikaus rudens motyvo,
Kai saulėje voratinkliai spindės,
Kai lapas kris,
Pageltęs ir negyvas,
Ant vystančios iš ilgesio širdies...